Apie mus
Ribos labai svarbios mūsų gyvenime, nes jos duoda saugumo jausmą.
Kviečiame kartu leistis į kelionę ieškant savo ribų.
Kiek save atsimenu, visad mėgau gamtą ir gyvūnus.
Beprotiškai mėgau karstytis medžiais, lipti viskuo ir visur :) Lipu ir kabarojuos visur iki šiol, tik kiek kitaip :)
Gimiau ir gyvenau Alytuje, bet labiausiai mėgavausi vaikystės vasaromis pas močiutę Joniškyje.
Buvau išdykusi ir aktyvi, tad vasaros močiutei nebuvo ramios :)
Mokyklos metais daug savęs ieškojau sporte ir kūryboje (rašiau, piešiau, šokau, dainavau).
Mano šeima buvo tolerantiška mano jaunatviškiems eksperimentas, o besąlygiškas mamos pasitikėjimas manimi išmokė laisvės svorio (t.y. atsakomybės už ją).
Paauglystėje stipriai tikėjau, kad pokyčiai turi ateiti iš paties žmogaus, o ne dėl visuomenės spaudimo. Pokyčiai iki šiol viena kertinių mano idėjų.
Studijavau filologiją, socialinę pedagogiką ir bandžiau įvairias savanoriavimo sritis: su priklausomybes turinčiais, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis, pabėgeliais ir pan. Baigusi bakalauro studijas su dviem savo šunimis persikrausčiau į Slovėniją, kur studijavau Sociologijos magistrą (Sociology of gender and sexuality).
Čia stipriai domėjausi seksualinio smurto tema, taip pat atradau theater of oppressed bei cirką ir cirko pedagogiką (koks geras būdas dirbti su pažeidžiamomis grupėmis). Taip mano laipiojimas “medžiais” grįžo su kaupu :) O cirkas man padėjo suprasti daugiau apie save, mat tai disciplina metanti iššūkį savo paties kūno riboms.
Treti metai Slovėnijoje man buvo labai aktyvūs - vienu metu studijavau, sportavau ir turėjau 4 darbus. Prasiplėtęs akiratis ir gausa patirčių pravertė ir atvykus į Ispaniją, kur mokiausi kalbos, domėjausi lyčių lygybės temomis (Ispanijoje tikrai yra ko šia tema išmokti), ėmiau rašyti, fotografuoti (vėl) ir aktyviai įsitraukti į socialines veiklas. Netrukus gimė asociacija “Lygiai” bei prisijungiau prie labai aktyvių piliečių iniciatyvos - Šeimų asociacija. Ten atradau bendramintę - Rugilę.
Augau apsupta nuostabių moterų, formavusių mano požiūrį į pasaulį.
Močiutė, Utenoje mokiusi vaikus biologijos ir fizikos paslapčių, sovietinės okupacijos metu, dėl savo gebėjimų ir pasiekimų buvo išvežta į Sibirą. Jame gimė mano mama. Močiutės pasakojimai ir drąsa išugdė meilę gyvenimui bei norą kovoti už savo teises.
Sibire gimusi ir viena mus su sese išauginusi mama, išmokė, kad ir kas benutiktų visada turi tvirtai stovėti ant savo kojų. Sesė savo pavyzdžiu mokė siekti svajonių, net tada, kai jos baugina.
Dvylika metų teikiau nemokamas teisines konsultacijas vienoje stipriausių moterų NVO - Moterų informacijos centre. Ten puikiai įsigilinau ir pamilau lyčių lygybės ir smurto lyties pagrindu temas.
Mėgstamiausia mano darbo dalis – viešasis kalbėjimas - visuomenės nuostatų keitimas vedant mokymus, renginius lyčių lygybės ir smurto lyties pagrindu temomis.
Dirbdama su jaunimu pastebėjau, jog gebėjimas atpažinti seksualinį smurtą santykiuose ar už jų ribų yra labai panašus kaip buvo tada kai pati mokiausi mokykloje, jo beveik nėra.
2022 m. buvau apdovanota Nacionaliniu lygybės ir įvairovės apdovanojimu už smurto lyties pagrindu prevenciją jaunimo tarpe.
Man padaroksalu, jog 21 a. moterys ir merginos vis dar turi bijoti susidurti su seksualine prievarta. Juk saugumo jausmas yra pagrindinė ir stipriausia jėga, įtakojanti mūsų sprendimus.
Ribologija gimė supratus, jog ribos labai svarbios visų mūsų gyvenime, nes būtent jos duoda saugumo jausmą.
Džiaugiuosi suvienijusi jėgas su Reda. Su ja kuriame priemones lengvinančias pokalbius seksualinių teisių ir smurto temomis.